FIZINIO AKTYVUMO ĮTAKA LAIKYSENAI ANKSTYVOJOJE PAAUGLYSTĖJE

Vaiva Strukčinskaitė, Patricija Gladkytė, Birutė Strukčinskienė, Ramunė Česnauskienė

Sparčiai vystantis technologijoms, paaugliai vis mažiau laiko užsiima fiziškai aktyvia veikla, jų gyvensena ir laisvalaikis tampa pasyvūs. Ankstyvoji paauglystė yra vienas iš kritinių laikotarpių, kai žmogaus organizmas dėl jame vykstančių permainų yra itin pažeidžiamas. Šiuo amžiaus tarpsniu išryškėja sumažėjusio fizinio ak­tyvumo pasekmės jauno žmogaus laikysenai. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti fizinio aktyvumo įtaką laikysenai ankstyvojoje paauglystėje. Tyrimas atliktas 2020 metais Vilniaus miesto mokykloje. Tyrime da­lyvavo 34 (n=34) 13-14 metų paaugliai. Tyrimo metu atlikti tiriamųjų antropometriniai matavimai, vertinta paauglių laikysena pagal W.W.K. Hoeger skalę, atlikta apklausa raštu naudojant Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpąją versiją. Fizinio aktyvumo klausi­myno duomenys konvertuoti į metabolinio ekvivalento vienetus (MET), nustatytas fizinio aktyvumo lygis. At­likta statistinė duomenų analizė. Įvertinus paaauglių fizinį aktyvumą, bendroje grupėje nustatytas vidutinis (aukštas) fizinio aktyvumo lygis. W.W.K. Hoeger skale įvertinus paauglių laikyseną, vidutinis įvertinimas ati­tiko patenkinamą laikyseną. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp lyčių nenustatyta (p>0,05). Koreliacinės analizės metu nustatyti neigiami vidutinio stiprumo ir silpni koreliaciniai ryšiai tarp paauglių vaikščiojimo kiekio ir galvos padėties (rs=-0,473, p=0,009), ben­dro fizinio aktyvumo ir stuburo įvertinimo (rs=-0,341, p=0,047), vidutinio intensyvumo fizinės veiklos ir kelių bei čiurnų padėties (rs=-0,344, p=0,046). Tyrimo išva­dose gauti koreliaciniai ryšiai parodė, kad laikysena iš dalies priklauso nuo fizinio aktyvumo lygio.