Greta Chlebopaševienė, Rasa Jančiauskienė, Sigita Liutkauskienė, Ilona Padvelskienė, Saulius Šatkauskas, Elona Juozaitytė
Santrauka
Chemoterapija yra standartizuotas vėžio gydymas vienu ar keliais vaistais, naikinančiais navikines ląsteles ar stabdančiais jų augimą. Chemoterapijos galimybės dar labiau padidėja, taikant ją su kitais piktybinių navikų gydymo būdais (chirurgija, radioterapija), tačiau gydant tam tikrų lokalizacijų navikus, chemoterapija nėra veiksminga. Kartais tai lemia vaisto biologinės savybės (hidrofiliškumas, didelė molekulinė masė), todėl jis blogai prasiskverbia pro navikinės ląstelės membraną ir nesukelia laukiamo efekto. Siekiant norimo poveikio, šio vaisto turi būti skiriama didelėmis dozėmis – dėl to pasireiškia vaisto nepageidaujamas poveikis. Vienas iš būdų padidinti priešnavikinių vaistų veiksmingumą, yra elektrinių impulsų derinimas su vaistais nuo vėžio. Šis metodų derinys pavadintas elektrochemoterapija (ECT). Elektriniai impulsai sukelia pokyčių ląstelės membranoje: vyksta jos destabilizacija, formuojasi laikinos „poros“ (elektroporacija), dėl to padidėja membranos laidumas jos išorėje esančioms medžiagoms, ir vaistas, kuris normaliomis sąlygomis sunkiai prasiskverbia į ląstelės vidų, lengvai pasiekia taikinį.
Raktiniai žodžiai: elektrochemoterapija, Kapoši sarkoma, cisplatina, bleomicinas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2021.080
Pilnas tekstas: PDF