Natalja Istomina
Santrauka
Slaugytojai, dirbantys psichiatrijos įstaigose, praleidžia daugiausia laiko su pacientais, sergančiais priklausomybės ligomis, kurie juos
slaugo nuo jų patekimo į stacionarą dienos ir iki visiško jų pasveikimo. Didelė atsakomybė tenka slaugytojams slaugant pacientus ištikus alkoholinei psichozei. Slaugydamas šiuos pacientus, kiekvienas slaugytojas gali tapti šių pacientų emocinio ir fizinio smurto auka. Tikslas – išanalizuoti slaugytojų savijautą slaugant pacientus ištikus alkoholinei psichozei. Atliktas kiekybinis tyrimas, kuris apėmė sisteminį informacijos rinkimą ir jos duomenų analizę, kuri buvo atlikta naudojant „Microsoft Excel“ skaičiuoklę. Apklausa buvo vykdoma tiksliniu atrankos būdu. Tyrimo populiacija – patogioji, nes pasirinkti respondentai – slaugytojai, kurie dirba Klaipėdos apskrities psichiatrijos profilio skyriuose ir priklausomybės ligų skyriuje su pacientais, ištiktais alkoholinės psichozės. Gauti rezultatai parodė, kad slaugytojų darbo aplinka nėra saugi slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės, o tai neigiamai veikia jų savijautą. Apie 87 proc. visų apklaustų slaugytojų patiria stresą, slaugydamos pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės. Slaugytojų reakcija į emocinį smurtą dažniausiai pasireiškė bloga nuotaika, baime, pykčiu ir nuotaikos pakitimais. Slaugytojų reakcija į kiekvieną
patirtą fizinio smurto formą dažniausiai pasireiškė baime, pykčiu, nuotaikos pakitimais. Atsipalaidavimo formos, kurios padeda slaugytojams po patirto streso, slaugant pacientus, ištiktus alkoholinės psichozės: poilsis namie (57 proc.), gamtoje (82 proc.) ir bendravimas su šeimos nariais (49 proc.). Tyrimo rezultatai parodė, kad slaugytojos neturi galimybės ir/arba nesinaudoja streso profilaktikos priemonėmis, negauna tinkamos pagalbos ir/ar dirba netinkamomis darbo sąlygomis.
Raktiniai žodžiai: slaugytojas, savijauta, pacientas, alkoholinė psichozė.
DOI: 10.5200/236
Pilnas tekstas: PDF