Gabrielė Rudokaitė, Augustė Ragelytė, Vytautas Zabiela
Abstract
Tyrimo tikslas: nustatyti prieširdžių virpėjimu (PV) sergančių pacientų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Neurologijos skyriuje dėl išeminio insulto, tromboembolijos (TE) rizikos veiksnius bei būkles, turinčias įtakos TE komplikacijoms atsirasti. Tyrimo medžiaga ir metodai: į tyrimą įtraukti 110 atsitiktinai atrinktų pacientų, sergančių PV bei stacionarizuotų į LSMUL KK Neurologijos skyrių dėl išeminio insulto nuo 2016 gegužės iki 2018 vasario mėnesio. Atlikta medicininių duomenų analizė, apskaičiuotas CHA2DS2-VASc balas, lygintas TE rizikos veiksnių paplitimas pagal lytį, PV tipą ir simptomiškumą. Statistinei analizei naudoti Mano Vitney (Mann-Whitney) U, Welch ANOVA, χ2 testai (SPSS 24.0). Rezultatai: iš 110 pacientų 47 (42,73%) buvo vyrai ir 63 (57,27%) moterys. Vidutinis išeminiu insultu sergančių pacientų CHA2DS2-VASc balas – 4,49 ± 1,5. 108 pacientams (98,18%) CHA2DS2-VASc balas iki patiriant išeminį insultą buvo ≥2 balai. Reikšmingų skirtumų tarp TE rizikos veiksnių pasiskirstymo pagal lytį ir PV simptomiškumą nebuvo. Permanentiniu PV sergantieji reikšmingai dažniau buvo patyrę TE komplikacijas praeityje. Išvados: 98% pacientų, susirgusių insultu, TE rizika buvo didelė. Daugiau nei du trečdaliai ligonių nejautė ritmo sutrikimo simptomų. 15,5% pacientų prieširdžių virpėjimas pirmą kartą diagnozuotas stacionarizavimo dėl insulto metu.
Keyword(s): prieširdžių virpėjimas, išeminis insultas, tromboembolijų rizikos veiksniai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2018.020
Full Text: PDF