Gintaras Butkus
Abstract
Straipsnyje analizuojamas socialinės brandos paaiškinimo iš specialistų pusės teismams poreikis bei išskiriami tikėtini socialinės brandos psichologiniai kriterijai ir jų vertinimo būdai. Teisinis socialinės brandos pagrindas išdėstytas LR BK 80-81 str. paskirtyje: užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo asmenims iki 21 m. amžiaus galimybes; padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Lietuvos teismų praktikoje jaunų pilnamečių teisinė praktinė integracija į nepilnamečių justicijos sistemą susiduria su dideliais sunkumais, iš kurių pirmiausia pažymėtina socialinės brandos vertinimo kriterijų, metodikos bei specialistų, kurie padėtų įvertinti jauno pilnamečio socialinę brandą, deficitas. Psichologiniu požiūriu jauno pilnamečio socialinė branda glaudžiai susijusi su suaugystės įžangos ir paauglystės raidos laikotarpių lyginamąja analize. Raidos psichologijoje sėkmingais paauglystės įveikos kriterijais dažnai išskiriami apibrėžtas ir integruotas tapatumas, autonomiškumas ne tik nuo tėvų, bet ir bendraamžių grupinės įtakos, socialinių situacijų intelektinis supratingumas. Teismo psichologų ekspertų teismams teikiamos naudingos žinios, padedančios sprendžiant socialinės brandos klausimą, galėtų būti susijusios su tapatumo būvio nustatymu ar tapatumo ypatumų aprašymu, tarpasmeninių santykių su tėvais ir bendraamžiais tyrinėjimo išvadomis, intelekto galių ir sunkumų, ypač atkreipiant dėmesį į tokius specifinius intelekto sudėtinius komponentus kaip socialinis supratingumas ir kristalizuotas intelektas, psichodiagnostiniu įvertinimu.
Keyword(s): socialinė branda; tapatumo būvis; lojalumas referentinei grupei; intelekto galios ir sunkumai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2017.065
Full Text: PDF